Morkaus 12
LBD-EKU
12
Ūkininkai žmogžudžiai
(Mt 21,33-46; Lk 20,9-19)
1Ir pradėjo Jėzus kalbėti jiems palyginimais: „Vienas žmogus #Iz 5,1-2įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą ir pastatė bokštą. Paskui išnuomojo jį ūkininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. 2Atėjus metui, jis nusiuntė pas ūkininkus tarną atsiimti iš ūkininkų savosios vaisių dalies. 3Tie pačiupo jį, sumušė ir paleido tuščiomis. 4Tuomet jis vėl nusiuntė pas juos kitą tarną, o tie jį sužeidė į galvą ir iškoneveikė. 5Jis pasiuntė dar vieną, bet tą jie nužudė, ir dar daugelį kitų tarnų, kurių vienus jie primušė, kitus nužudė. 6Dar vieną turėjo – mylimąjį sūnų. Jį nusiuntė pas juos paskutinį, sakydamas sau: ‘Jie drovėsis mano sūnaus’. 7Bet ūkininkai ėmė tartis: ‘Tai įpėdinis. Eime, užmuškime jį, ir mums atiteks jo palikimas’. 8Ir nutvėrę nužudė jį ir išmetė laukan iš vynuogyno. 9Ką darys vynuogyno savininkas? Jis ateis, išžudys ūkininkus ir atiduos vynuogyną kitiems. 10Ar neskaitėte, kas parašyta Raštuose:
# Ps 118,22-23 Akmuo, kurį statytojai atmetė,
tapo kertiniu akmeniu.
11 Tai Viešpaties padaryta,
ir mūsų akims tai nuostabą kelia“.
12Anie suko galvą, kaip jį suimti, tačiau bijojo minios. Mat suprato, kad palyginimas buvo jiems taikomas. Tad palikę jį pasitraukė.
Dievas ir ciesorius
(Mt 22,15-22; Lk 20,20-26)
13Tada jie siunčia pas Jėzų fariziejų ir erodininkų sugauti jo kalboje. 14Šitie atėję sako jam: „Mokytojau, žinome, jog esi tiesakalbis ir niekam nepataikauji. Tu nepaisai žmonių padėties, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja teisybė. Valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne? Mokėti ar nemokėti?“ 15Matydamas jų veidmainystę, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą“. 16Jie padavė. Jis ir klausia: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“. 17Tuomet Jėzus jiems tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“. Ir jie be galo juo stebėjosi.
Mirusiųjų prisikėlimas
(Mt 22,23-33; Lk 20,27-40)
18Pas Jėzų ateina sadukiejų, kurie #Apd 23,8neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir klausia: 19„Mokytojau, #Įst 25,5Mozė yra mums parašęs: Jei kieno brolis mirtų ir paliktų žmoną, o nepaliktų vaikų, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. 20Ir štai yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirdamas nepaliko vaikų. 21Vedė ją antrasis, bet ir šis mirė bevaikis. Taip pat atsitiko ir su trečiuoju, 22ir visi septyni nepaliko vaikų. Paskiausiai iš visų mirė moteris. 23Per prisikėlimą, kai ir jie prisikels, kurio iš jų žmona ji bus? Juk ji yra buvusi septynių žmona?“ 24Jėzus jiems atsakė: „Argi ne todėl klystate, kad neišmanote nei Raštų, nei Dievo galybės?! 25Kai prisikels iš numirusių, tai nei ves, nei tekės, bet bus kaip angelai danguje. 26O kad mirusieji keliasi, ar neskaitėte Mozės knygoje apie krūmą, kaip Mozei Dievas yra pasakęs: #Iš 3,6Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas?! 27Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. Jūs labai klystate“.
Didžiausias įsakymas
(Mt 22,34-40; Lk 10,25-28)
28 # Lk 10,25-28 Vienas Rašto aiškintojas, girdėjęs jį ginčijantis ir matęs, kaip puikiai Jėzus atsakinėjo priešininkams, paklausė jį: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ 29Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: #Įst 6,4-5Klausyk, Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; 30tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. 31Antrasis: #Kun 19,18Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“. 32Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis #Įst 4,35ir nėra kito šalia jo; 33o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį #Oz 6,6svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“. 34Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.
Mesijas ir Dovydas
(Mt 22,41-46; Lk 20,41-44)
35Mokydamas šventykloje Jėzus kalbėjo: „Kodėl Rašto aiškintojai sako Mesiją esant Dovydo sūnų? 36Juk pats Dovydas, Šventosios Dvasios įkvėptas, yra pasakęs:
# Ps 110,1 Viešpats tarė mano Viešpačiui:
Sėskis mano dešinėje,
aš patiesiu tavo priešus
tarsi pakojį po tavo kojų.
37Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip jis gali būti jo sūnus?“
Didelė minia norom klausėsi Jėzaus.
Prieš Rašto aiškintojus
(Mt 23,6-7; Lk 11,43; 20,45-47)
38Mokydamas Jėzus kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, 39užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. 40Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas“.
Našlės skatikas
(Lk 21,1-4)
41Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią variokus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. 42Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius#12,42 Pažod.: „leptonus“., tai yra skatiką#12,42 Pažod.: „kvadransą“.. 43Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. 44Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis