Luko 6
LBD-EKU
6
Jėzus ir fariziejai
(Mt 12,1-14; Mk 2,23-28; 3,1-6)
1Vieną šabą, Jėzui einant per javų lauką, mokiniai #Įst 23,25skabė varpas, ir, ištrynę tarp delnų, valgė. 2Fariziejai jiems prikišo: „Kam darote, kas per šabą draudžiama?!“ 3Jėzus atsakė jiems: #1 Sam 21,1-6„Nejaugi neskaitėte, ką padarė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai? 4Kaip jis įėjo į Dievo Namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos #Kun 24,9niekam nevalia valgyti, tik kunigams!“ 5Ir jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats“.
6Kitą šabo dieną jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi. 7Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šabo dieną, kad rastų kuo jį kaltinti. 8Bet jis įžvelgė jų mintis ir tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tasai atsistojo. 9Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus: ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ 10Ir apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo. 11O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.
Apaštalų pašaukimas
(Mt 10,1-4; Mk 3,13-19)
12Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui. 13Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika; juos ir pavadino apaštalais: 14Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, 15Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju#6,15 Gr. zēlōtēs arba kananaios (žr. Mt 10,4; Mk 3,18) – „uolusis“, galbūt dėl priklausymo vad. „uoliesiems“, arba „zelotams“, veiklaus pasipriešinimo Romai šalininkams., 16Jokūbo sūnų Judą#6,16 Kitas Tado vardas. ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku.
Jėzus gydo
(Mt 4,24-25; Mk 3,7-12)
17Nusileidęs su jais žemyn, apsistojo lygumoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. 18Jie susirinko jo pasiklausyti ir pagyti iš savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji. 19Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.
Palaiminimai
(Mt 5,1-12)
20Tuomet pakėlęs akis į savo mokinius Jėzus prabilo:
„Palaiminti jūs, vargdieniai,
nes jūsų yra Dievo karalystė.
21Palaiminti, kurie dabar alkstate,
nes būsite pasotinti.
Palaiminti, kurie dabar verkiate,
nes juoksitės.
22 # 1 Pt 4,14 Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. 23Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise #2 Met 36,16; Apd 7,52jų protėviai darė pranašams.
Perspėjimai
24Bet vargas jums, turtuoliai,
nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.
25Vargas jums, kurie dabar sotūs,
nes būsite alkani.
Vargas jums, kurie dabar juokiatės,
nes jūs liūdėsite ir verksite.
26Vargas jums, kai visi žmonės jus giria,
nes ir jų protėviai lygiai taip gyrė
netikrus pranašus.
Priešų meilė
(Mt 5,30-48)
27Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. 28Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. 29Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių. 30Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. 31#Mt 7,12Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. 32Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. 33Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. 34Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. 35Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.
Neteiskite!
(Mt 7,1-2; 10,24-25; 12,33-35; 7,3-5.16-18; Mk 4,24)
36Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. 37Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. 38Duokite, ir jums bus duota; saikas geras, prikimštas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.
39Jis pasakė jiems palyginimą: #Mt 15,14„Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkristų į duobę?! 40#Mt 10,24-25; Jn 13,16; 15,20Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas. 41Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! 42Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, – pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
43Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl netikusio, kuris megztų gerus vaisius. 44Kiekvienas #Mt 12,33medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. 45Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. #Mt 12,34Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis.
Namas ir pamatai
(Mt 7,21-27)
46Kam vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau?!
47Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo; aš jums parodysiu, į ką jis panašus. 48Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo gerai pastatytas.
49O kas klausosi mano žodžių, bet jų nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, tiesiog ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis bemat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis