Luko 4
LBD-EKU
4
Jėzaus gundymas
(Mt 4,1-11; Mk 1,12-13)
1Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą 2keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir joms pasibaigus buvo alkanas. 3Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona“. 4Jėzus jam atsakė: „Parašyta: #Įst 8,3Žmogus gyvas ne viena duona!“
5Tada velnias, pavedėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes 6ir tarė: „Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. 7Taigi jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus tavo“. 8O Jėzus jam atsakė: „Parašyta:
# Įst 6,13 Viešpatį, savo Dievą, tegarbink
ir jam vienam tetarnauk!“
9Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn, 10nes parašyta:
# Ps 91,11 Jis palieps savo angelams sergėti tave
ir dar:
11 # Ps 91,12 Jie nešios tave ant rankų,
kad neužsigautum kojos į akmenį“.
12Jėzus jam atkirto: „Pasakyta:
# Įst 6,16 Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“
13Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko.
Jėzus Nazarete
(Mt 4,12-17.23; 13,53-58; Mk 1,14-15.39; 6,1-6)
14Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. 15Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas.
16Jėzus parėjo į Nazarą#4,16 T. y. Nazaretą., kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. 17Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs ritinį, jis rado vietą, kur parašyta:
18 # Iz 61,1-2 Viešpaties Dvasia ant manęs,
nes jis patepė mane,
kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.
Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo,
akliesiems – regėjimo;
siuntė vaduoti prislėgtųjų
19 ir skelbti Viešpaties malonės metų.
20Suvyniojęs ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. 21Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. 22Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?!“ 23O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“. 24Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: #Jn 4,44joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. 25Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, #1 Kar 17,1kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. 26#1 Kar 17,8-16Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidono šalyje, Sareptoje. 27Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas jų nebuvo pagydytas, tik #2 Kar 5,1-14siras Naamanas“.
28Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; 29jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. 30Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.
Jėzus Kafarnaume
(Mt 8,14-17; Mk 1,21-34)
31Jis nusileido į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną šabą mokė žmones. 32#Mt 7,28-29Jie labai stebėjosi jo mokslu, nes jo žodis dvelkė galybe.
33Kartą sinagogoje buvo netyrojo demono dvasios apsėstas žmogus. Jis pradėjo garsiai šaukti: 34„Šalin! Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“ 35Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Nubloškęs jį į sinagogos vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs. 36Visi nustėro ir kalbėjosi: „Kas tai per žodis: jis su valdžia ir galia įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!“ 37Ir gandas apie jį plito visose aplinkinėse vietovėse.
38Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos. 39Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštligę, ir toji liovėsi. Tuojau atsikėlusi ji galėjo jiems patarnauti.
40Saulei leidžiantis visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas. 41Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją.
Kelionė į Judėją
(Mk 1,35-39)
42Dienai išaušus, Jėzus nuėjo į negyvenamą vietą. Bet minios jo ieškojo ir jį pasivijo. Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų. 43O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“. 44Ir jis skelbė [žodį] Judėjos sinagogose.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis