Luko 23
LBD-EKU
23
Jėzus pas Pilotą
(Mt 27,1-2.11-14; Mk 15,1-5; Jn 18,29-38)
1Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. 2Ten jie ėmė jį skųsti, sakydami: „Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius“. 3Tada Pilotas paklausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus jam atsakė: „Tu pasakei“. 4Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės“. 5Bet jie vis atkakliau tvirtino: „Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, nuo Galilėjos iki čia“. 6Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis. 7Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.
Pas Erodą
8Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. 9Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. 10Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. 11Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. 12Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.
Vėl pas Pilotą
(Mt 27,15-26; Mk 15,6-15; Jn 18,38–19,16)
13Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir liaudį, 14pareiškė: „Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį liaudies kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės; 15taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. 16Tad aš nuplakdinsiu jį ir paleisiu“.#23,16 Kai kuriuose rankr. įterpiama eil. 17: „Mat per šventes jis buvo įpratęs paleisti vieną kalinį“. 18Tuomet jie visi ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“ 19O Barabas buvo patekęs į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. 20Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos, 21bet jie nesiliovė šaukę: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!“ 22Tada jis trečią kartą klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu“. 23Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų prikaltas prie kryžiaus, ir jų šauksmai ėjo vis smarkyn.
24Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. 25Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.
Kryžiaus kelias
(Mt 27,31-34; Mk 15,20-23; Jn 19,17)
26Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų. 27Jį lydėjo didelis būrys liaudies ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. 28Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! 29Ateis dienos, kai sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!’ 30#Oz 10,8; Apr 6,16Tada bus sakoma kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ – ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’ 31Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?“
32Kartu su juo buvo vedami žudyti du piktadariai.
Nukryžiavimas ir patyčios
(Mt 27,35-43; Mk 15,24-32; Jn 19,17-24)
33Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. 34Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai #Ps 22,18pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.
35Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo, tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ 36Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam #Ps 69,22perrūgusio vyno 37ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ 38Viršum jo buvo užrašas#23,38 Kai kuriuose rankr. įterpiama: „užrašas graikų, lotynų ir hebrajų raidėmis“.: „Šitas yra žydų karalius“.
Atsivertęs nusikaltėlis
(Mt 27,44; Mk 15,32)
39Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ 40Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! 41Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko bloga nėra padaręs“. 42Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ 43Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.
Jėzaus mirtis
(Mt 27,45-56; Mk 15,33-41; Jn 19,25-37)
44Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, 45saulei užtemus. Šventovės #Iš 26,31-33uždanga perplyšo pusiau. 46O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, #Ps 31,6į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir su tais žodžiais numirė.
47Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“ 48Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.
49Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir #Lk 8,2-3moterys, jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė.
Laidojimas
(Mt 27,57-61; Mk 15,42-47; Jn 19,38-42)
50Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, 51kuris nebuvo pritaręs kitų teismo narių sprendimui ir poelgiui. Jis buvo kilęs iš žydų miesto Arimatėjos ir gyveno, laukdamas Dievo karalystės. 52Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. 53Paskui nuėmė kūną nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kapo rūsyje, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. 54Visa tai dėjosi Pasirengimo dieną, jau beprasidedant šabui.
55Lydinčios moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, apžiūrėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas jo kūnas kape.
56Sugrįžusios nuo kapo, jos paruošė kvepalų ir tepalų, #Iš 20,10; Įst 5,14o šabo dieną ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis