Jobo 39
LBD-EKU

Jobo 39

39
1Ar tu žinai metą, kada kalnų ožkos ožkuojasi,
ar stebi, kai stirnos vaikuojasi?
2Ar gali suskaičiuoti, kiek mėnesių jos turi išnešioti,
ar nustatai joms vados metą?
3Jos susiriečia, kad galėtų išeiti jų jaunikliai,
ir atveda juos.
4Sustiprėja jų jaunikliai,
užauga po atviru dangumi,
išeina ir pas jas nebegrįžta.
5Kas paleido laukinį asilą,
kas atrišo jam pančius?
6Aš padariau dykumą jo namais,
druskingąsias žemes jo buveine.
7Iš miesto sąmyšio jis šaiposi
ir varovo šauksmų negirdi.
8Klajoja po kalnus tarsi po savo ganyklą
ir susiieško ėsti, kas žalia.
9Argi laukinis jautis sutiktų tau tarnauti,
ar praleistų jis naktį prie tavo ėdžių?
10Argi galėtumei pririšti jį virvėmis prie vagos,
ar jis tau suakėtų tavo slėnius?
11Argi pasitikėsi juo dėl jo didelės jėgos
ir pavesi jam sunkų triūsą?
12Argi esi tikras, kad jis sugrįš
ir parneš javus į tavo klojimą?
13Stručio sparnai smagiai plazdena,
bet jie neturi plunksnų.
14Jis palieka savo kiaušinius žemėje
ir leidžia smiltims juos šildyti,
15užmiršęs, kad koja gali juos sumindžioti
ar laukinis žvėris sutrypti.
16Savo jauniklius jis šiurkščiai atstumia, tarsi būtų ne jo,
ir nesijaudina, kad jo pastangos buvo bergždžios.
17Juk Dievas padarė jį kvailą
ir nedavė jam supratimo.
18Tačiau kai išskleidęs sparnus jis leidžiasi bėgti,
padaro gėdą žirgui ir raiteliui.
19Argi tu teiki žirgui stiprybę,
ar tu apdengei sprandą jam karčiais?
20Argi tu šokdini jį kaip žiogą
ir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?
21Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę,
visa savo stiprybe verždamasis į mūšį.
22Iš baimės jis tyčiojasi, jis nebūgštauja,
nešoka į šalį nuo kalavijo.
23Ant jo barška strėlinė,
blizga iešmas ir ietis.
24Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja;
išgirdęs rago gausmą, nustovėti negali.
25Kiekvienąkart ragui gaudžiant jis prunkščia: ‘Aha!’
Iš tolo jis girdi mūšį,
vadų įsakymus ir karių šauksmus.
26Argi iš tavęs išmoko sakalas skraidyti
ir išskleisti sparnus pietų link?
27Argi tavo įsakymu erelis sklando
ir aukštai suka lizdą?
28Ant uolos jis gyvena,
stačios uolos tvirtovėje įsikuria.
29Iš ten jis žvalgosi grobio;
jo akys mato laimikį iš tolo.
30Jo jaunikliai gurkia kraują;
kur yra užmuštųjų, ten ir jis“.