Jobo 33
LBD-EKU
33
Iššūkis Jobui
1Tad dabar, Jobai, klausykis mano kalbos,
įsiklausyk į kiekvieną žodį.
2Štai atveriu aš burną,
ir mano žodžiai ant liežuvio galo.
3Mano žodžiai eis iš pačios širdies,
mano lūpos tars gryną tiesą.
4Dievo Dvasia mane sukūrė,
Visagalio alsavimas laiko mane gyvą.
5Jei pajėgi, atsakyk man;
pasirenk ir kibk į mane!
6Dievo akyse aš tau lygus;
aš irgi paimtas iš molio.
7Tad nėra tau ko manęs bijoti,
ir mano ranka tavęs neprislėgs.
8Iš tikrųjų tu kalbėjai man tiesiai į ausis,
aš girdėjau tavo žodžių skambesį.
9Tu sakai: ‘Esu tyras, nenusižengęs;
esu nekaltas, nėra manyje kaltės.
10Bet jis randa dingsčių prieš mane,
laiko mane savo priešu;
11mano kojas jis deda į šiekštą,
stebi visus mano takus’.
12Čia tu neteisus, aš tau sakau,
nes Dievas didesnis už žmogų.
13Kam gi bylinėjiesi su juo,
kad jis neatsako tau žodis į žodį?
14Juk Dievas kalba daug kartų,
nors žmonės to ir nesupranta,
15sapne, nakties regėjime,
žmonėms giliai įmigus ir gulint lovose.
16Tada jis atveria žmonėms ausis
ir, juos įspėdamas, sukelia baimę,
17kad užkirstų kelią žmogui pikta daryti,
kad apsaugotų jį nuo puikybės,
18kad išgelbėtų jo gyvastį nuo kapo,
o gyvybę – nuo kalavijo.
19Žmogų pamoko ir skausmai lovoje,
ir nesiliaujanti kaulų gėla.
20Sergančiam žmogui koktu pasižiūrėti į maistą,
net skanėstų jis negali pakęsti.
21Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti,
o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.
22Prie kapo duobės jis priartėja,
jo gyvastis – prie mirusiųjų buveinės.
23Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas,
vienas tarpininkas iš tūkstančių,
norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,
24atjaustų jį ir sakytų:
‘Neleisk jam žengti į kapą,
radau jam išpirką.
25Teatjaunėja jo kūnas,
tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ –
26žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų,
leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu,
nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.
27Tas žmogus skelbtų kitiems sakydamas:
‘Nusidėjau, nusižengiau,
bet Dievas nebaudė manęs kaip buvau nusipelnęs.
28Jis išgelbėjo mano gyvastį nuo kapo,
ir aš matau gyvenimo šviesą’.
29Iš tikrųjų Dievas daro visa tai
žmogui ne vieną kartą,
30norėdamas pargrąžinti nuo kapo,
kad jis pamatytų gyvenimo šviesą.
31Dėmėkis tai, Jobai, klausykis manęs!
Tylėk, o aš kalbėsiu.
32Jei turi ką atsakyti, sakyk;
kalbėk, nes man malonu būtų tave pateisinti.
33Jei ne, tai klausykis manęs;
tylėk, aš pamokysiu tave išminties“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis