Jeremijo 6
LBD-EKU
6
Jeruzalės apgula
1Bėkite, Benjamino vaikai, iš Jeruzalės!
Pūskite ragą Tekojoje, Bet Kereme duokite ženklą,
nes iš šiaurės grasina nelaimė ir baisi pražūtis.
2Gražioji ir trapioji dukterie Sione, tu žuvusi!
3Prieš ją ateina piemenys su savo kaimenėmis,
statosi aplink savo palapines,
kiekvienas gano, kur nori.
4„Pasirenkite mūšiui su ja! Būkite pasirengę!
Mes pulsime vidudienį!
Deja, bėda mums! Diena jau temsta,
ilgėja vakaro šešėliai.
5Būkite pasirengę! Pulsime ją nakčia
ir griuvėsiais paversime jos tvirtoves!“
6Taip kalba Galybių VIEŠPATS:
„Iškirskite jos medžius
ir supilkite apgulos pylimą prieš Jeruzalę.
Tai miestas, paskirtas bausmei,
jos gatvėse visur tik priespauda!
7Kaip iš šaltinio trykšta vandenys,
taip iš jos liejasi nedorumas.
Smurtas ir plėšikavimas joje siaučia,
ligos ir žaizdos visuomet man prieš akis.
8Leiskis pamokoma, Jeruzale,
kad neatsitraukčiau nuo tavęs pasibjaurėjęs
ir nepaversčiau tavęs tyrais –
žeme, kurioje niekas negyvena“.
9Taip kalba Galybių VIEŠPATS:
„Surink, tarsi vynuoges surink
Izraelio likutį!
Tarsi vynuogių raškytojas
rankomis keliskart pereik jo šakas.
10Į ką aš kreipsiuosi?
Per ką perspėsiu, kad jie mane išgirstų?
Štai jų ausys neapipjaustytos,
ir jie negali girdėti.
Štai VIEŠPATIES žodis pasidarė jiems pajuoka,
ir polinkio jam jie neturi.
11Todėl aš pilnas VIEŠPATIES pykčio,
išvargintas pastangų jį suvaldyti.
Išliesiu jį ant mažylių gatvėje
ir ant vaikinų būrių!
Visi bus paimti į nelaisvę:
vyras ir žmona, seniai ir karšinčiai.
12 # Jer 8,10-12 Kitiems atiteks jų namai,
taip pat laukai ir žmonos,
kai aš pakelsiu ranką
prieš šio krašto gyventojus, – tai VIEŠPATIES žodis. –
13Nuo mažiausio iki didžiausio, visi iki vieno jie
gobšūs savanaudžiai;
nuo pranašo iki kunigo, visi jie apgavikai.
14 # Ez 13,10 Dukters, mano tautos, žaizdas jie tik apgydo,
kartodami:
‘Viskas gerai! Viskas gerai!’ –
nors nėra gerai.
15Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus elgesio,
tačiau nesidrovi
ir nežino, ką reiškia parausti iš gėdos.
Todėl jie kris tarp žūvančių,
jie sukniubs, kai aš juos bausiu“, – sako VIEŠPATS.
16Taip kalba VIEŠPATS:
„Stokitės ant kryžkelių ir pasižvalgykite!
Pasiklauskite senovės takų,
kur yra gerasis kelias!
Eikite juo ir #Mt 11,29rasite ramybę. Bet jie atsakė: ‘Mes neisime juo!’
17Daviau jums ir sargybinių:
‘Paklausykite rago garso!’
Bet jie atsakė: ‘Neklausysime!’
18Todėl išgirskite, tautos, ir žinok, bendrija, kas jų laukia!
19Girdėk, žeme!
Šiai tautai štai siunčiu nelaimę,
jų pačių piktų pinklių vaisių,
nes jie neklausė mano žodžių,
atmetė mano Įstatymą.
20Kam gi man smilkalai iš Šebos
ir kvapieji meldai iš tolimo krašto?
Man ne prie širdies jūsų deginamosios aukos,
nemalonios man jūsų atnašos.
21Todėl, – taip kalba VIEŠPATS, –
padėsiu štai kliūčių ant šios tautos kelio,
kad ji ant jų sukluptų.
Tėvai ir vaikai,
kaimynai ir bičiuliai drauge pražus“.
22Taip kalba VIEŠPATS:
„Štai atžygiuoja tauta iš šiaurės krašto,
didelė tauta, pažadinta nuo žemės pakraščių.
23Ginkluoti lankais ir ietimis,
žiaurūs ir negailestingi;
jų ūžesys – tarsi jūros šniokštimas.
Raiti ant žirgų, išsirikiavę mūšiui,
prieš tave, dukterie Sione!“
24„Išgirdome pranešimą apie juos
ir nuleidome rankas,
pagavo mus baimė
ir kančios kaip gimdyves.
25Neik iš namų į laukus,
nesileisk į kelionę vieškeliu,
nes priešo kalavijas – siaubas visur!
26Ak, dukterie, mano tauta, vilkis ašutinę,
voliokis pelenuose,
gedėk kaip vienturčio sūnaus,
liek gailias ašaras,
nes staiga mus užklumpa žudikas.
27Vertintoju savo tautoje paskyriau tave,
valytoju,
kad ištirtum ir vertintum jų elgesį.
28Jie – varis ir geležis;
visi jie – užkietėję maištininkai,
šmeižtų nešiotojai – elgiasi nedorai.
29Dumplės šniokščia,
šviną suryja ugnis.
Veltui valytojas valė;
nedorieji nebuvo atskirti.
30‘Atmestuoju sidabru’ jie bus vadinami,
nes VIEŠPATS juos atmetė“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis