Jeremijo 30
LBD-EKU
30
Viešpaties pažadas tautai
1Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2„Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Surašyk visa, ką tau kalbėjau, į knygą. 3Štai ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai aš sugrąžinsiu savo tautą Izraelį ir Judą, – sako VIEŠPATS, – sugrąžinsiu juos į kraštą, kurį daviau jų tėvams. Jie paveldės jį“.
4Štai žodžiai, kuriuos VIEŠPATS pasakė apie Izraelį ir Judą. 5Taip kalba VIEŠPATS:
„Siaubo šauksmą girdėjome,
baimė viešpatauja, ramybės nėra.
6Prašom klausytis ir pagalvoti:
argi gali vyras gimdyti?
Tad kodėl gi matau visus vyrus
tarsi gimdyves su rankomis ant šlaunų?
Kodėl jų visų veidai mirtinai išbalę?
7Nelaimė! Toji diena tokia didinga,
kad jokia kita jai neprilygs!
Ji – nelaimės metas Jokūbui,
tačiau nuo jos bus jis išgelbėtas.
8Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – sulaužysiu jų kaklo jungą ir sutraukysiu jų pančius. Svetimieji daugiau jų nebepavergs. 9O jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir savo karaliui Dovydui, kurį jiems išauginsiu.
10 # Jer 46,27-28 Taigi, mano tarne Jokūbai, nebijok, –
tai VIEŠPATIES žodis, – nenuogąstauk, Izraeli!
Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos
ir tavo palikuonis iš tremties krašto.
Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,
gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti,
11nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu, –
tai VIEŠPATIES žodis. –
Padarysiu galą visoms tautoms,
kuriose tave išblaškiau,
bet tau galo nepadarysiu.
Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu,
nuplaksiu tave pagal teisingą saiką“.
12Taip kalba VIEŠPATS:
„Tavo sužalojimas mirtinas,
tavo žaizda nebepagydoma!
13Nėra kam tave gydyti,
nėra vaisto tavo ligai,
nėra tau išgijimo.
14Tave užmiršo visi tavo meilužiai,
neberūpi jiems, kaip tau sekasi.
Taip, smogiau tau, kaip smogtų priešas,
pamokiau nuožmia bausme
už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę.
15Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo,
dėl savo nepagydomo skausmo?
Dėl tavo didelės kaltės ir nuodėmių gausybės
visa tai padariau.
16Tačiau visi ryjantys tave bus suryti,
o tavo priešai visi eis į tremtį.
Visi niokojantys tave bus nuniokoti,
o visus apgrobiančius tave atiduosiu grobimui.
17Grąžinsiu tau sveikatą,
tavo žaizdas užgydysiu, – tai VIEŠPATIES žodis, –
nors jie ir vadino tave ‘Atmestąja’,
‘Sionu, kuris niekam nerūpi’“.
18Taip kalba VIEŠPATS:
„Žiūrėk! Atstatysiu Jokūbo palapines,
pasigailėsiu jo trobų.
Miestas bus atstatytas ant savo kalvos,
ir rūmai stovės ant savo pamatų.
19Iš ten skambės padėkos giesmės
ir džiaugsmo balsai.
Padidinsiu jų skaičių, ir bus jų nemažai,
padarysiu juos garbingus, ir nebebus jie menki.
20Jo vaikai bus kaip buvę senovėje,
o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone.
Bausme lankysiu visus jų engėjus.
21Jų vadas bus vienas iš jų pačių,
jų valdovas kils iš jų tarpo.
Jam leisiu artintis prie manęs laisvai,
nes kas kitas būtų toks drąsus,
kad išdrįstų artintis prie manęs? – tai VIEŠPATIES žodis. –
22Taip jūs būsite mano tauta,
o aš būsiu jūsų Dievas“.
23Žiūrėk! VIEŠPATIES audra!
Jo įniršis veržiasi viesulu,
šėlstančiu viršum nedorėlių galvos.
24Deginąs VIEŠPATIES pyktis nesiliaus,
kol neužbaigs ir neįvykdys jo širdies užmojų.
Kai ateis dienų pabaiga, aiškiai suprasite.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis