Izaijo 28
LBD-EKU
28
Samarijos likimas
1Vargas Efraimo girtuoklių išpuikimo vainikui,
didingo jo grožio vystančiai gėlei,
žydėjusiai ant Derlingojo slėnio kalvos!
Vargas vyno įveiktiesiems!
2Štai Viešpats siunčia drąsų galiūną.
Kaip audra su kruša, kaip nusiaubianti vėtra,
kaip potvynio vandenys, išsilieję per krantus,
jis viską sulygina su žeme.
3Kojomis sutryps jis Efraimo girtuoklių išpuikimo vainiką,
4o didingo jo grožio vystančiai gėlei,
žydėjusiai ant Derlingojo slėnio kalvos,
nutiks tas pat, kas per anksti prisirpusiai figai:
kas ją pastebės, tas ir praris,
vos spėjęs paimti į ranką.
5Tą dieną Galybių VIEŠPATS savo tautos likučiui
bus šlovingas vainikas bei puiki diadema,
6ir teismo krėsle sėdinčiam duos teisingumo dvasios,
o miesto vartus nuo priešų ginantiems – narsumo.
Prieš Judo karalystę
7Bet ir tie svirduliuoja, perimti vyno,
klupinėja, įkaušę nuo svaigiojo gėrimo.
Kunigas ir pranašas šlitinėja nuo stipraus gėrimo,
gerai įkaušę nuo vyno.
Šlitinėdami nuo stipraus gėrimo,
jie klysta regėdami ir klumpa spręsdami bylą.
8Taip, visur stalai šlykščiai apvemti, –
ir nėra švarios vietos.
9Jie skundžiasi manimi ir sako:
„Ką nori jis pamokyti?
Kam nori paaiškinti savo apreiškimą?
Mažyliams, ką tik nujunkytiems,
ką tik nuo krūties atitrauktiems?
10Jis vis veblena: ‘Įsakymas po įsakymo,
taisyklė po taisyklės,
čionai truputį, tenai truputį#28,10 Hebr. cav lācav, cav lācav, qav lāqāv, qāv lāqāv, ze‘ējr sām, ze‘ējr sām reiškiama panieka pranašui.!’“
11 # 1 Kor 14,21 Taip veblendamas ir svetima kalba
jis kalbės tautai,
12kuriai buvo sakęs:
„Tai atilsis, leiskite atsikvėpti nuvargusiems!
Tai atgaiva!“
Bet jie nenorėjo girdėti.
13Tad toks jiems bus VIEŠPATIES žodis:
„Įsakymas po įsakymo, taisyklė po taisyklės,
čionai truputį, tenai truputį!“ –
kad eitų ir griūtų aukštielninki,
kad būtų sugniuždyti,
įvilioti į spąstus ir pagauti.
14Todėl išgirskite VIEŠPATIES žodį, pašaipūnai,
kurie valdote šitą tautą Jeruzalėje.
15Kadangi sakote:
„Sandorą sudarėme su mirtimi,
sutartį sudarėme su Šeolu;
atšniokštęs nuožmusis tvanas
mūsų nepasieks,
nes mele radome prieglaudą,
apgaulėje – slėptuvę“.
16 # Ps 118,22-23; Rom 9,33; 10,11; 1 Pt 2,6 Todėl Viešpats DIEVAS taip kalba:
„Štai ant Siono dedu akmenį,
išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį,
kaip tvirtą pamatą:
kas pasitiki juo, tas nedreba iš baimės.
17Teisingumas – mano svambalas,
teisumas – mano gulsčiukas.
Nušluos ledų kruša melo prieglaudą,
išplaus vandenys slėptuvę“.
18Jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta,
o jūsų sutartis su Šeolu nebeturės galios.
Atšniokštęs nuožmusis tvanas
jus nuniokos.
19Atšniokštęs jis
kas kartą jus pastvers;
jis atšniokš kiekvieną rytą,
atšniokš dieną ir naktį.
Siaubas apims suvokus, ką tai reiškia.
20Per trumpas bus guolis, kad galėtum išsitiesti,
per siauras apklotas, kad juo užsiklotum.
21 VIEŠPATS pakils, kaip pakilo ant #2 Sam 5,20; 1 Met 14,11Peracimų kalno,
ir rūstaus, kaip rūstavo #Joz 10,10-12Gibeono slėnyje#28,21 T. y. vietovėse, kur Dovydas nugalėjo filistinus. Žr. 2 Sam 5,20.25; 1 Met 14,11.16.,
kad įvykdytų tai, ką turi įvykdyti, –
savo nepaprastą užmojį,
kad užbaigtų darbą, neįprastą darbą!
22Dabar jau liaukitės šaipęsi,
kad nesuveržtų jūsų pančiai dar stipriau,
nes išgirdau iš Viešpaties, paties Galybių DIEVO,
jog visam kraštui lemta būti sunaikintam.
23Atidžiai klausykitės ir išgirskite mano balsą,
atkreipkite dėmesį ir klausykitės mano žodžių!
24Ar visą laiką artojas aria sėjai,
ar visą laiką jis purena ir akėja dirvą?
25Juk kai dirva jau supurenta,
argi jis neberia krapų ir kmynų,
argi nesėja kviečių ir miežių biržėse,
o pakraščiuose kitų javų?
26Jis išmoko atlikti savo darbą,
nes Dievas jį pamokė!
27Ir krapų jis nekulia dantytais volais,
o ant kmynų neridena kuliamojo veleno,
nes krapai išbloškiami vytimi,
o kmynai nudaužomi lazda.
28Argi javai sutrupinami kuliant? Ne!
Niekas nekulia per ilgai
ir neleidžia velenui riedėti
nei arkliams trypti, kol grūdai sutrupės.
29Ir tai ateina iš Galybių VIEŠPATIES;
jis nuostabus patarimais
ir didingas išmintimi!

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis