Izaijo 26
LBD-EKU
26
1Tą dieną Judo šalyje bus giedama giesmė:
„Tvirtas mūsų miestas!
Mūsų apsaugai pastatė jis mūrus ir pylimą!
2Atverkite vartus! Teįeina teisioji tauta,
kuri lieka ištikima.
3Nesvyruojantiems duodi ramybę
ir teiki gerovę,
nes jie tavimi pasitiki“.
4Pasitikėkite VIEŠPAČIU amžiais,
nes VIEŠPATS – amžiais tverianti Uola!
5Jis nuverčia galiūnus iš aukštybių,
sugriauna saugų miestą,
sulygina su žeme ir paverčia dulkėmis.
6Jį trypia kojos,
beturčių ir varguolių kojos.
7Teisiojo takas – be duobių;
teisiajam tu padarai lygų kelią.
8Taip! Tavo teismų takuose, VIEŠPATIE,
mes laukiame tavęs.
Tavo vardą minėti ir tavo mokymo laikytis –
vienintelis mūsų troškimas.
9Ilgiuosi tavęs naktimis,
net rytą mano dvasia dėl tavęs budi.
Kai žemėje vyksta tavo teismai,
pasaulio gyventojai pažįsta teisumą.
10Bet nors ir gailestingai elgiamasi su nedorėliu,
teisumo jis neišmoksta
ir dorumo šalyje daro nedorus darbus,
o VIEŠPATIES didybės nemato.
11 VIEŠPATIE, tavo ranka pakelta,
bet jie to nemato.
Tesusigėsta, matydami tavo uolumą savo tautai;
# Hbr 10,27 ugnis, parengta tavo priešams, juos tepraryja.
12 VIEŠPATIE, tu skiri mums gerovę,
nes atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus!
13 VIEŠPATIE, mūsų Dieve,
kiti valdovai, be tavęs, yra mus valdę,
bet mes vien tavo vardą atmename.
14Jie mirę ir niekuomet neatgis,
jie – šešėliai, ir niekuomet neprisikels,
nes nubaudei juos,
sunaikinai ir bet kokį jų atminimą išdildei.
15Tu padidinai savo tautą, VIEŠPATIE,
pagausinai tautą savo paties šlovei,
į visas puses praplatinai krašto ribas.
16 VIEŠPATIE, savo nelaimėje jie ieškojo tavęs
ir šaukė iš skausmo, kai buvo baudžiami.
17Kaip nėščia moteris artėjant gimdymui
iš skausmo raitosi ir šaukia,
tokie ir mes, VIEŠPATIE, buvome prieš tave.
18Mes buvome nėšti ir raitėmės skausmuose,
tačiau pagimdėme vėją,
o išgelbėjimo žemei neatnešėme;
nė vienas negimsta gyventi pasaulyje.
19Tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels,
nes tavo rasa – rasa, švytinti šviesa,
todėl ir šešėlių šalis atiduos mirusiuosius.
Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo,
visi, kurie gulite dulkėse!
20Kelkis, mano tauta, eik į savo kambarius
ir užsklęsk paskui save duris.
Valandėlę patūnok, kol praeis pyktis.
21Žiūrėk, VIEŠPATS ateina iš savo būsto
bausti žemės gyventojų už jų kaltes.
Žemė atidengs kraują,
kuris buvo ant jos pralietas,
ir nebeslėps savo užmuštųjų.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis