Izaijo 14
LBD-EKU
14
Babilono karalius
1Pasigailėjęs Jokūbo, VIEŠPATS vėl išsirinks Izraelį ir apgyvendins juos jų pačių žemėje. Tada prie jų dėsis svetimšaliai ir glausis prie Jokūbo namų. 2Izraelis juos pasiims, parsives į savo tėviškę ir laikys juos kaip vergus bei verges VIEŠPATIES žemėje, paims į nelaisvę tuos, kurie juos laikė belaisviais, valdys savo engėjus. 3Tą dieną, kai VIEŠPATS suteiks tau atilsį nuo kančios ir baimių, nuo nuožmios vergijos, kurioje vergavai, 4tu užtrauksi patyčių giesmę Babilono karaliui:
Tai priėjo liepto galą engėjas!
Tai nutilo jo įnirtis!
5 VIEŠPATS sutrupino nedorėlių lazdą,
tironų skeptrą,
6kuris pliekė žmones įnirtingai be perstojo,
smaugė tautas žiauria priespauda.
7Visa žemė ramiai ilsisi,
linksmai valiuoja.
8Dėl tavo likimo džiūgauja
net kiparisai ir Libano kedrai:
„Nuo tada, kai buvai parblokštas,
niekas nebeateina mūsų kirsti“.
9Šeolas po žeme ruošiasi tave priimti,
žadina visų žemės valdovų šešėlius tave pasveikinti
ir kelia iš sostų visų tautų karalius.
10Visi prabyla ir sako tau:
„Dabar tu bejėgis, kaip ir mes!
Tu toks pat, kaip mes!
11Tavo didybė ir visa tavo arfų muzika
nugramzdinta į Šeolą.
Tavo guolis – lervos,
o tavo apklotas – kirmėlės“.
12Tai #Apr 8,10; 9,1nupuolei iš dangaus,
Aušrini, aušros sūnau!
Kaip tave sukniubdė ant žemės,
tave, kuris išguldei tautas!
13Kadaise #Mt 11,23; Lk 10,15manei savo širdyje:
„Užlipsiu į dangų,
viršum Dievo žvaigždžių
iškelsiu savo sostą.
Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai,
pačiuose Šiaurės pakraščiuose.
14Užlipsiu ant aukščiausių debesų
ir prilygsiu Aukščiausiajam!“
15Bet buvai nugramzdintas žemyn
į Šeolą,
į pačias kapo gelmes.
16Visi pamatę tave sutriks;
žvelgs į tave ir klaus:
„Nejaugi čia tas žmogus,
kuris sudrebino žemę
ir sunaikino karalystes;
17kuris pavertė pasaulį dykuma,
išgriovė miestus,
savo belaisviams niekuomet
neatvėrė kalėjimo vartų?“
18Visi tautų karaliai guli garbingai,
kiekvienas savo kape.
19Bet tu neturi kapo;
tavo lavonas išmestas pūti,
užverstas kūnais karių, kritusių mūšyje,
įmestas su jais į uolėtą duobę ir sutryptas.
20Kadangi siaubei savo kraštą
ir žudei savo žmones,
tu nebūsi palaidotas kaip kiti karaliai!
Per amžius tenebūna minimi
nedorėlio palikuonys!
21Renkitės išžudyti jo sūnus
už tėvo kaltes,
kad nebepakiltų ir neužvaldytų žemės,
neužstatytų pasaulio miestais!
22„Pakilsiu prieš juos, – kalba Galybių VIEŠPATS, – sunaikinsiu Babilono ir vardą, ir jo likutį, ir vaikus, ir palikuonis, – kalba VIEŠPATS! – 23Paversiu jį ežių valda, pažliugusia bala, nušluosiu jį pražūties šluota!“ – kalba Galybių VIEŠPATS.
Asirija
24Galybių VIEŠPATS prisiekė, sakydamas:
„Ką sumaniau, tai ir bus,
ką nusprendžiau, tai ir įvyks.
25Sutriuškinsiu #Iz 10,5-34; Nah 1,1–3,19; Sof 2,13-15Asiriją savo krašte,
sutrypsiu ją savo kalnuose.
Tada nukris jos jungas nuo jų,
našta nuo jų pečių“.
26Tai užmojis, pateiktas
visai žemei,
tai ranka, pakelta
prieš visas tautas.
27Ką Galybių VIEŠPATS nusprendė,
kas galės panaikinti?
Kai jo ranka pakelta,
kas galės ją atitraukti?
Filistija
28Tais metais, kai mirė #2 Kar 16,20; 2 Met 28,27karalius Ahazas, buvo paskelbta ši ištarmė:
29 # Jer 47,1-7; Ez 25,15-17; Jl 4,4-8; Am 1,6-8; Sof 2,4-7; Zch 9,5-7 Filistijos gyventojai,
jus plakęs vėzdas sulaužytas,
bet jums nėra ko džiūgauti.
Iš nugaišusio žalčio šaknies išdygs
dar piktesnė angis,
jo palikuonis – skrajojantis slibinas!
30Vargšai ras mano ganyklose sau peno,
saugią užeigą ras vargšai,
bet tavo palikuonis išmarinsiu badu;
badas sunaikins net tavo likutį.
31Vaitokite, vartai! Šaukis pagalbos, mieste!
Drebėk, visa Filistijos žeme!
Iš šiaurės kyla dūmai;
jo gretose nerasi atsilikusio kario.
32O kokį atsakymą gaus tos tautos pasiuntiniai?
„Sionas – VIEŠPATIES įkurtas,
jame randa prieglobstį jo tautos varguoliai“.