Hebrajams 9
LBD-EKU
9
Kristaus aukos ypatingumas
1Tiesa, pirmoji Sandora irgi turėjo apeiginių nuostatų bei žemišką šventyklą. 2#Iš 26,1-30Buvo pastatyta padangtė; priešakinė dalis, kur buvo #Iš 25,31-40žvakidė, #Iš 25,23-30stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi šventoji. 3#Iš 26,31-33Už antrosios uždangos buvo padangtės dalis, vadinama šventų švenčiausioji. 4Ten stovėjo #Iš 30,1-6auksinis smilkymo aukuras ir iš visų šonų auksu apmušta #Iš 25,10-16Sandoros Skrynia, kurioje buvo #Iš 16,33aukso ąsotis su mana, #Sk 17,8-10išsprogusi Aarono lazda ir #Iš 25,16; Įst 10,3-5Sandoros plokštės. 5#Iš 25,18-22Viršum jos buvo šlovės kerubai, kurie gaubė permaldavimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti.
6Esant tokiai sąrangai, #Sk 18,2-6į priekinę dalį visuomet eina kunigai atlikti apeigų, 7#Kun 16,2-34o į antrąją – tik kartą per metus vienas vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį atnašauja už save ir už tautos paklydimus. 8Šitaip Šventoji Dvasia nurodo, kad kelias į šventovę dar nėra atviras, kol tebestovi priekinė padangtė, 9kuri yra dabartinio laikotarpio įvaizdis#9,9 Gr. „parabolė“.. Joje atnašaujamos dovanos ir aukos, kurios aukotojo negali padaryti sąžinėje tobulo, 10bet apima tik valgius, gėrimus ir įvairius apiplovimus pagal išorinius potvarkius, tegaliojančius iki atnaujinimo meto.
11Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, 12taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. 13Ir jeigu #Kun 16,15-16ožių bei jaučių kraujas ir #Sk 19,9.17-19telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, 14tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui.
15Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas kad įvykus mirčiai, kuria jis atpirko pirmojoje Sandoroje padarytus nusižengimus, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį paveldą. 16Kur tik yra testamentas, ten būtina įrodyti testatoriaus mirtį. 17Testamentas įgyja galią mirus jo sudarytojui, o prie jo gyvos galvos testamentas negalioja. 18Štai kodėl ir pirmoji Sandora nebuvo įsteigta be kraujo. 19#Iš 24,6-8Paskelbęs tautai visus Įstatymo nuostatus, Mozė ėmė veršių bei ožių kraujo su vandeniu ir purpurinės vilnos su yzopu ir apšlakstė pačią knygą bei visą tautą, 20tardamas: Tai yra kraujas Sandoros, kurią priimti įsakė jums Dievas! 21#Kun 8,15Jis apšlakstė krauju ir padangtę bei visus apeigų indus. 22Taip pat bemaž viskas pagal Įstatymą apvaloma krauju, ir #Kun 17,11be kraujo praliejimo nėra atleidimo.
23Taigi buvo būtina šitaip apvalyti dangiškųjų dalykų atvaizdus, o pačius dangaus dalykus – geresnėmis aukomis negu šitos. 24Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventovę – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas priešais Dievo veidą. 25Ir įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į šventąją vietą su svetimu krauju; 26tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo Pasaulio sutvėrimo. Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad save aukodamas sunaikintų nuodėmę. 27Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą, 28taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, #Iz 53,12kad nuimtų visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis