Habakuko 1
LBD-EKU

Habakuko 1

1
Dievo ir pranašo pokalbis
1Ištarmė, kurią pranašas Habakukas gavo per regėjimą.
2Kiek ilgai dar šauksiu, VIEŠPATIE,
o tu manęs neišgirsi?
Arba rėksiu: „Smurtas!“ –
o tu manęs negelbėsi?
3Kodėl rodai man nusikaltimus
ir žiūri į vargą?
Aš puldinėjamas ir prievartaujamas,
kyla vaidai, nesiliauja barniai.
4Įstatymas be galios,
teisingumas niekada nelaimi.
Sukčius apmauna teisųjį,
o teismo sprendimas kreivas.
5„Pasižvalgykite po tautas ir įsidėmėkite!
# Apd 13,41 Stebėkitės ir apstulbkite!
Juk jūsų dienomis vyksta dalykas,
kuriuo netikėtumėte,
jei ir būtų jums pasakyta.
6Tikėk manimi! Aš išjudinu #2 Kar 24,2chaldėjus,
tą žiaurią ir veržlią tautą,
žygiuojančią per žemės platybes
užimti svetimų sodybų.
7Jie baisūs ir kelia siaubą;
jie patys nusistato teisę ir viršenybę.
8Jų žirgai greitesni už leopardus,
aršesni už vilkus vakare.
Jų ristūnai šuoliuoja,
jų raiteliai atjoja iš toli,
atskrenda lyg erelis prie grobio.
9Visi jie joja siaubti,
įbedę akis į priekį,
ir semia belaisvius kaip smėlį.
10Jie tyčiojasi iš karalių,
išjuokia valdovus.
Kiekvieną tvirtovę pajuokia,
supila žemių pylimą ir paima ją.
11Tuomet pasikeičia kaip vėjas
ir pradingsta.
Jie nusižengia ir nusikalsta,
nes jų dievas – jų pačių galybė!“
12Argi tu nesi nuo pat pradžios,
VIEŠPATIE, mano Dieve, mano Šventasis?
Tu esi nemirtingas!
Tu VIEŠPATIE, paskyrei jiems teismą,
tu Uola, parengei jiems bausmę.
13Tavo akys per šventos
žvelgti į pikta,
tu negali žiūrėti į nusikaltimus.
Tad kodėl žiūri į klastūnus ir tyli,
kai nedorėliai ryja teisesnius už save?
14Lyg jūros žuvis padarei žmones,
lyg šliužus, neturinčius valdovo.
15Ištraukia priešas juos visus kabliu,
išvelka tinklu,
surenka bradiniu.
16Todėl jie linksminasi ir džiūgauja,
aukoja atnašas savo tinklui
ir degina smilkalus savo bradiniui,
nes dėl jų pagausėjo jų davinys,
ir valgis riebus.
17Argi taip ir toliau jie tuštins savo tinklą
žudydami tautas be pasigailėjimo?