Pradžios 50
LBD-EKU
50
Jokūbo laidotuvės
1Juozapas puolė prie savo tėvo veido, bučiavo jį ir verkė. 2Gydytojams, buvusiems jo tarnyboje, Juozapas įsakė balzamuoti jo tėvą, ir gydytojai balzamavo Izraelį. 3Tam jie praleido keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko reikia balzamavimui. Ir egiptiečiai jo gedėjo septyniasdešimt dienų.
4Pasibaigus gedului, Juozapas kreipėsi į faraono dvariškius, sakydamas: „Jei randu malonę jūsų akyse, prašyčiau perduoti faraonui mano prašymą: 5#Pr 47,29-31‘Mano tėvas prisaikdino mane, tardamas: ‹Aš mirštu, turi mane palaidoti kape, kurį sau išsikasiau Kanaano krašte!› Todėl prašau leisti man keliauti laidoti savo tėvo. Po to sugrįšiu’“. 6Faraonas atsakė: „Keliauk ir palaidok savo tėvą taip, kaip jis tave prisaikdino padaryti“.
7Taigi Juozapas iškeliavo savo tėvo laidoti. Drauge su juo keliavo visi faraono pareigūnai – jo dvaro seniūnai ir Egipto krašto didžiūnai, 8visa Juozapo šeimyna – jo broliai ir jo tėvo šeimyna. Tik jų mažyliai, avių kaimenės ir galvijų bandos pasiliko Gošeno žemėje. 9Ir vežimais, ir raiti keliavo. Susidarė labai didelė palyda. 10Atvykus prie Goren Haatado, esančio Užjordanėje, jie surengė ten labai didelį ir iškilmingą apraudojimą, o Juozapas savo tėvo gedulo laikėsi septynias dienas. 11Krašto gyventojai kanaaniečiai, matydami gedulo iškilmes prie Goren Haatado, sakė: „Tai turi būti skaudus gedulas egiptiečiams“. Todėl ta vieta buvo pavadinta Abel Micraimai. Ji yra Užjordanėje.
12Taigi sūnūs padarė tėvui taip, kaip jis buvo įsakęs. 13#Apd 7,16Jie nugabeno jį į Kanaano kraštą ir palaidojo oloje priešais Mamrę, Machpelos lauke, kurį kapo vietai Abraomas nupirko iš Efrono Hetito. 14Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą drauge su broliais ir visais su juo keliavusiais jo tėvo laidoti.
15Matydami mirusį tėvą, Juozapo broliai pradėjo baimintis: „Galbūt Juozapas dar griežia ant mūsų dantį ir panorės atkeršyti už visa pikta, kurį mes jam padarėme?“ 16Jie užkalbino Juozapą, sakydami: „Prieš mirdamas mūsų tėvas paliepė: 17‘Sakykite Juozapui: ‹Aš prašau tave atleisti nusikaltimą ir nuodėmę savo broliams, kurie taip nedorai su tavimi pasielgė›. Taigi dabar prašome atleisti tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą!’“ Jiems taip bekalbant, Juozapas apsiverkė. 18Tada pradėjo verkti ir jo broliai; jie parpuolė prieš jį ir sakė: „Mes tavo vergai!“ 19Bet Juozapas atsakė: „Nebijokite! Nejau aš esu Dievo vietoje? 20Be to, nors jūs ir sumanėte man pikta, Dievas pakeitė tai į gera – išlaikyti daugelį žmonių, kaip šiandien jis ir daro. 21Taigi būkite be baimės. Aš pats aprūpinsiu jus ir jūsų mažylius“. Taip maloniai kalbėdamas, jis juos įtikino.
22Juozapas pasiliko Egipte drauge su savo tėvo šeimyna. Juozapas sulaukė šimto dešimties metų. 23Jis matė trečios kartos Efraimo vaikus; ir Manaso sūnaus Machyro vaikai gimė ant Juozapo kelių.
Juozapo mirtis
24Po kurio laiko Juozapas tarė savo broliams: „Aš mirštu, bet Dievas tikrai aplankys jus ir išves iš šio krašto į kraštą, kurį pažadėjo, prisiekdamas Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“. 25Tuomet Juozapas prisaikdino Izraelio sūnus, tardamas: #Iš 13,19; Joz 24,32; Hbr 11,22„Po Dievo apsilankymo paimkite iš čia mano kaulus“.
26Juozapas mirė, būdamas šimto dešimt metų; jis buvo balzamuotas ir paguldytas į karstą Egipte.