Ezechielio 7
LBD-EKU
7
Artėjanti pražūtis
1Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2„Žmogau, taip kalba Viešpats DIEVAS Izraelio žemei.
Galas! Ateina galas keturiems krašto kampams!
3Dabar ateina tau galas!
Liesiu ant tavęs savo pyktį,
nuteisiu tave pagal tavo kelius
ir bausiu tave už visas tavo bjaurastis.
4Mano akis nepagailės,
ir aš neparodysiu užuojautos,
bet bausiu tave pagal tavo kelius.
Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje,
žinosite, kad aš esu VIEŠPATS“.
5Taip kalba Viešpats DIEVAS:
„Nelaimė po nelaimės!
Žiūrėk, ji ateina!
6Atėjo galas! Atėjo tikras galas!
Jis pakilo prieš tave.
Žiūrėk, jis ateina!
7Atėjo tau pražūtis,
šalies gyventojau!
Atėjo metas, jau arti diena
sąmyšio, o ne ūžavimo kalnuose.
8Jau greit išgiešiu ant tavęs savo įniršį
ir išliesiu ant tavęs savo pyktį.
Nuteisiu tave pagal tavo kelius,
nubausiu tave už visus tavo bjauriuosius nusikaltimus.
9Mano akis nepagailės,
ir aš neparodysiu užuojautos,
bet bausiu tave pagal tavo kelius.
Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje,
žinosite, kad aš, VIEŠPATS, nuplakiau“.
10Žiūrėk, toji diena jau čia pat! Žiūrėk, ji ateina!
Pražūtis atėjo,
lazda pražydo,
įžūlumas sukrovė pumpurus,
11smurtas išaugo į nedorumo lazdą.
Nė vienas jų neišliks;
neliks nieko nei iš jų pertekliaus,
nei iš turtų.
Jie neturės jokio pranašumo.
12Atėjo tas metas, toji diena išaušo!
Kas perka, tas tegu nesidžiaugia,
kas parduoda, tas tegu neliūdi,
nes visus užklups degantis pyktis.
13Parduodantis nebeatgaus to,
kas parduota,
nors jis ir pirkėjas tebebūtų gyvi,
nes pyktis apima visus,
ir jis nebus atšauktas.
Kadangi visi jie kalti, nė vienas negali išlikti gyvas.
14Jie papūtė ragą, ir viskas parengta,
bet nėra kam eiti į mūšį,
nes mano degantis pyktis apima juos visus.
15Kalavijas lauke už vartų,
maras ir badas viduje.
Kas laukuose, tas žus nuo kalavijo,
kas mieste, tą praris badas ir maras.
16Bėgliai, jei kam ir pavyktų išsigelbėti,
slėpsis kalnuose tarsi slėnių balandžiai,
visi iki vieno dejuodami dėl savo kaltės.
17Rankos nusvirusios,
visų blauzdos praskydusios.
18Apsijuos jie ašutine,
ir juos apsiaus šiurpas.
Visų veiduose gėda
ir visų galvos nuskustos.
19Savo sidabrą jie išmes į gatves,
o jų auksas bus laikomas netyru daiktu.
VIEŠPATIES pykčio dieną jų auksas ir sidabras negalės jų išgelbėti. Jais nepasisotins nei savo pilvų neprisikimš. Auksas ir sidabras jiems teikė progą nusidėti.
20Iš savo puikaus puošmens, kuriuo didžiavosi, jie pasidarė bjaurių stabų paveikslų. Todėl paversiu jį jiems nešvariu daiktu.
21Atiduosiu jį kaip grobį į svetimųjų rankas,
kaip pelną žemės nedorėliams,
ir jie išniekins jį.
22Nugręšiu nuo jų savo veidą,
ir jie išniekins mano brangiąją vietą;
niekšai įžengs į ją ir išniekins.
23Nukalk grandinę,
nes kraštas pilnas kruvinų nusikaltimų,
o miestas kupinas smurto.
24Atvesiu nuožmiausias iš tautų,
ir jos užims jų namus.
Galiūnų įžūlumui padarysiu galą,
ir jų šventyklos bus išniekintos.
25Siaubas ateina!
Jie ieškos ramybės,
bet jos nebus.
26Nelaimė lydės nelaimę,
bloga žinia vysis blogą žinią.
Veltui jie ieškos pranašo regėjimo,
kunigas nebepajėgs mokyti,
seniūnai nebemokės patarti.
27Karalius raudos,
didžiūnas bus pagautas nevilties,
paprastų žmonių rankos drebės.
Pasielgsiu su jais pagal jų pačių kelią,
teisiu juos, kaip jie teisė,
ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis