Ezechielio 30
LBD-EKU
30
1Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2„Žmogau, pranašauk ir sakyk:
‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.
Vaitokite: ‹Vargas tai dienai!›
3Jau arti diena,
VIEŠPATIES diena.
Tai bus debesų diena,
tautų pražūties metas.
4Kalavijas prasiskverbs į Egiptą
ir kušitus krės šiurpas;
kai Egipte kris užmuštieji,
jo turtai bus atimti
ir pamatai išgriauti.
5Kušas, Putas ir Ludas, visa Arabija, Kubas ir visos susijungusių kraštų tautos kris drauge su jais nuo kalavijo’“.
6Taip kalba VIEŠPATS:
„Remiantieji Egiptą žus,
sukiuš jo išpuikusi galybė.
Nuo Migdolo ligi Sienės
jie žus nuo kalavijo, –
tai Viešpaties DIEVO žodis. –
7Jie bus didžiausi tyrai
tarp tyrais tapusių kraštų,
jų miestai bus didžiausi griuvėsiai
tarp sugriautų miestų.
8Kai užkursiu ugnį Egipte
ir visi jo rėmėjai bus sutriuškinti,
jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.
9Tą dieną mano siunčiami pasiuntiniai išplauks laivais, kad sukeltų siaubą pasitikinčiam Kušui; Egipto pražūties dieną juos krės šiurpas, nes, tikėk manimi, ji ateina!“
10Taip kalba Viešpats DIEVAS:
„Padarysiu galą Egipto turtams
Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankomis.
11Jis ir jo tauta, nuožmiausia tarp tautų,
bus atvesti sunaikinti krašto.
Jie išsitrauks iš makščių kalaviją prieš Egiptą
ir pripildys kraštą užmuštųjų.
12Išdžiovinsiu Nilo šakas,
nedorėliams į rankas atiduosiu kraštą.
Svetimšalių rankomis nuniokosiu jį
ir visa, kas jame, – aš, VIEŠPATS, pasakiau“.
13Taip kalba Viešpats DIEVAS:
„Sunaikinsiu stabus,
padarysiu galą Nofo dievams.
Nebebus Egipto žemėje vado, –
Egipto žemę prislėgsiu baime.
14Paversiu Patrosą tyrais,
padegsiu Coaną,
nubausiu Noją.
15Ant Sino, Egipto tvirtovės,
išliesiu savo įniršį
ir Nojo turtus sunaikinsiu.
16Padegsiu Egiptą,
Sinas raitysis skausmuose,
Nojo sienos bus pralaužtos,
o Nofas kovos su priešais dieną.
17Jauni Ono ir Pi Beseto vyrai
žus nuo kalavijo,
o patys miestai išeis į nelaisvę.
18Diena aptems Tachpanhese,
kai laužysiu Egipto skeptrus,
ir užsibaigs jo išpuikusi galybė.
Jį gaubs debesis,
o jam pavaldūs miestai eis į nelaisvę.
19Taip įvykdysiu Egiptui bausmę,
ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.
20Vienuoliktų metų pirmo mėnesio septintą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 21„Žmogau, sulaužiau Egipto valdovo faraono ranką. Tikėk manimi, ji nebuvo aprišta, kad būtų gydoma, nei tvirtai sutvarstyta, kad būtų stipri laikyti kalaviją“. 22Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, aš prieš Egipto valdovą faraoną; aš sulaužysiu abi jo rankas – sveikąją ir sulaužytąją – ir atimsiu iš jo rankos kalaviją. 23Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų, vėtysiu juos po kraštus. 24Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu, įduosiu savo kalaviją jam į ranką, o faraono rankas sulaužysiu; priešais Babilono karalių jis dejuos, kaip dejuoja mirtinai sužeistas žmogus. 25Babilono karaliaus rankas stiprinsiu, o faraonas bus kaip be rankų. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai įduosiu savo kalaviją Babilono karaliui į ranką. Jis pakels jį prieš Egipto žemę. 26Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir vėtysiu juos po visus kraštus. Tuomet jie žinos, kad aš esu DIEVAS“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis